1. Pastebėjus valdininką ar biudžetininką dėvint nelietuvišką aprangą ar batus, skirti 15 parų arešto.

2. Pastebėjus valdininką ar biudžetininką perkant ne Lietuvoje užaugintus maisto produktus, skirti 3 paras arešto.

3. Biudžetinėms įstaigoms  automobilius įsigyti ne naujesnius nei 10 metų amžiaus.

4. Kiekvienai biudžetininkų šeimai užtikrinti tarnybinį butą ir 3 vaikų auginimo bei išmokslinimo iki bakalauro išlaidų padengimą.

5.  50 % atlyginimo dydžio pensiją mokėti 5 metus, nuo 65 iki 70. Nuo 70 metų amžiaus visus biudžetinikus privalomai apgyvendinti senelių namuose su tinkama priežiūra ir išlaikymu. Senelių namams taikyti Birštono Karališkos rezidencijos modelį minus ekonominė dalis.

6. Vienoje teritorijoje veiks dvi ekonominės sistemos: biudžetinė – socialistinė ir privati – kapitalistinė. Kapitalistinės sistemos valdžia nereguliuos.

7. Lietuvos piliečio pasą išduoti tik biudžetininkams.

Lietuviai perka ir perparduoda iš rytų ir vakarų.  Nieko lietuviško negaminti ir neturėti – tai novalietuvio politinė platforma, tiek biedno, tiek bagoto.  Eurolyfueinijos vyriausybė stengiasi, kad kiekvienas per kvailumą atsiradęs vietinis gaminys ar iš to uždirbtas pinigas būtų konvertuotas į penkis kartus mažesnę  sumą (euro/lito susiejimo įstatymas) – tuomi parceliuoja paskutinius ūkio ir ūkiškumo likučius.

Iš pirmo žvilgsnio rodosi, kad novalitovcams ir Eurolyfueinjos biurokratams pakeliui, tačiau neapsigaukite. Valdžia numatė, kad 2020 metais Lyfueinijoje neliks fabrikantų, buržujų, inciligentų, pencinykų, paauglių, studentų. Gražuolės ir darbo rankos išvyks, o čia liks pareigūnų rojus (schema: pirkti rusų dujas, jas presuoti ir parduoti trašų pavidalu Afrikai – lieka 15 proc. marža, iš kurios galima išlaikyti organus).

Tai kam tie kiti reikalingi su savo ūkiais ir verslumo dvasia?

P.s. Seno kirpimo lėtapėdžiai mokslininkai šią datą atideda iki 2050 m.

Valstybiniame sektoriuje dirba per 400 tūkst. žmonių. Pasiūlymas aktualus maždaug 50 tūkst. žmonių.

Kokią atlyginimo dalį mokėti obligacijomis (10-30 year T bonds) galima nustatyti įstatymu pagal ekonomikos indeksus. Jei krizė krizesnė – tuomet didesnę.

Pamatę, kad obligacijos yra gėris, šiuo finanasiniu instrumentu pradėtų naudotis ir privatus sektorius.

2. Panaikinti valstybiniame sektoriuje dirbančių asmenų pajamų apmokestinimą. Kam apmokestinti tuos, kurie nieko negamina? Atlyginimai santykinai padidėtų, o valstybės įstaigų išlaidos sumažėtų.

Pinigai labiau reikalingi atsiskaityti su tais, kurie ką nors gamina.

Socialinio draudimo mokestis dirbantiesiems sudaro 7 proc., o darbdaviai moka 31,42 proc. nuo bruto pajamų. Socialinis darbuotojo (apsi)draudimas apsiriboja pensijų draudimu. Sveikatos, ligos, senatvės, nedarbo, motinystės, tėvystės ir kitų nelaimingų įvykių draudimus padengia darbdavys.

Taigi 367600 kronų per metus uždirbantis samdomas švedas moka 37 proc. mokesčių, po 12600 kronų dedukcijos nuo pajamų ir kitų neapmokestinamų atskaitymų. Pragyvenimui lieka apie 223 650 kronų t.y. apie 69 555 litų.

Kas tiek uždirba? Vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje yra 320 400 kronų, viešąjame sektoriuje 286 800 kronų (89000 litų iki apmokestinimo).

Kur aš girdėjau kad “Švedijoje liabai liabai dideli mokesčiai, liabai liabai socialistinė šalis”? Turbūt pasigirdo.

Svarbiausia, kad minimali darbo valandos kaina ES yra nuo 4,5 iki 7,5 euro, Lietuvoje – 4,85 lito už tą patį vienodo našumo darbą. Ką finansuojame už vieną eurą atiduodami 3,45 lito ponai komisarai?

Įdomu, kad didinant našumą Lietuvoje atlyginimo didėjimo rezultatas žymiai mažesnis nei ES.  Žmonių kalba tai reiškia, kad jei stengsies žymiai, pvz. 3 kartus labiau, darbdavys tikrai nemokės 3 kartus daugiau.  Vidutinio atlyginimo statistiką visiškai iškraipo atlyginimai, kuriuos darbdaviai moka sau.

Negana to, vakarų ekspertai rauko nosį, kad Lietuvos atlyginimų augimas atseit viršija našumo augimą. Manau, jie ciniškai meluoja ir veikia prieš Lietuvą Alpių papėdėse rožynus uostančių pensinkų naudai.

3,45 karto mokėti mažiau už tą patį darbą Lietuvoje – labai sunki sąlyga vejantis senųjų ES narių civilizacijos bei pragyvenimo lygį.

Abejose vis dar tvirtai stovinčios geležinės uždangos sienose yra suinteresuotų, kad toks pasivijimas neįvyktų niekada ir amžiams sustotume kaip pigios darbo jėgos, alaus (Carlsbergo) ir laisvų panų kraštas.

Prie tokių suintersuotų buvau ir aš (man patinka piguva), tačiau sulaukus tam tikro amžiaus norisi mažiau panų bei alaus ir daugiau – litų. Lygiai 3,45 kartų daugiau.

Ištrauka: Pavyzdžiui, minimalų 800 litų atlyginimą gaunančiam darbuotojui dėl šios reformos NPD išaugs nuo 320 iki 470 litų. „Tai yra „į rankas“ dėl NPD taikymo jis dabar kiekvieną mėnesį gaus papildomus 70,5 lito, tuo tarpu taikant 320 litų NPD, kuris buvo iki 2009 metų, su naująja apmokestinimo sistema, toks žmogus papildomai būtų gavęs 48 litus pajamų“, – skaičiuoja O.Čičkauskaitė.

Ištrauka: Tačiau užteks gauti papildomų pajamų, pavyzdžiui, gavus premiją ar išnuomojus turtą, ir žmogui gali tekti grąžinti mokesčių inspekcijai jam permokėtus dešimtis ar net šimtus litų“, – sako O.Čičkauskaitė. Pasak banko ekspertės, prognozuotina, kad naujoji tvarka, ypač pirmaisiais jos taikymo metais, sukels nemažai chaoso, tačiau ji turės ir vieną privalumą. „Ekonominio sunkmečio metais vartotojams labai svarbu atsakingai elgtis su turimais finansais. Vienas pirmųjų namų buhalterijos žingsnių yra tiksli pajamų apskaita…

Taigi, varguoliai, aš ir įvairaus plauko institutai (soroso, karaliaus, kiyosaki ir tt, ir kk)  jūsų paslaugoms. Tarifas nuo 5 iki 500 eur/val.

Norėčiau mokėti (už save ir už 2 nedirbančius) 315 Lt į privatų gyvybės draudimo fondą ir po 300 lt į kaupiamąjį pensijų fondą. Viso 615 Lt. Tokios yra realios kainos užtikrinti sveikatos apsaugą ir pensiją.

Mano norai – svajuko dramblionės.

- Spekuliantų valdžia valstybę galėtų išsilaikyti ilgai. Spekuliantas pigiau perka, brangiau parduoda. O mūsuose viskas jau išparduota, taigi nėra kuo spekuliuoti. Anokia čia spekuliacija šitaip išsiparduoti. Ne spekuliantai čia, greičiau, asiliukai, – gina valdžią visiems padarėliams vienodai pagarbus Sverečius.

4,4 milijardų eurų valdantis Švedijos investicinis fondas „East Capital“ Vilniuje šiandien tęsia vakar pradėtą 3 dienų investuotojų konferenciją.

Investicinio fondo veiklos teritorija beveik sutampa su istorine vikingų interesų zona. Kartojasi prieš tūkstantį metų nueitas kelias. Investicinis fondas iš tiesų yra smulkesnių fondų kekė, paskirstyta teritoriniais segmentais: nuo Prahos iki Vladivostoko ir nuo Arkties iki Stambulo.

Į „East Capital“ yra investavę apie 450 000 investuotojų, apie 25 000 tiesiogiai. Tarp investuotojų yra ir beveik 200 Lietuvos fizinių bei juridinių asmenų. „Reval Hotel Lietuva“ konferencijų salę užpildė 200 užsienio ir Lietuvos investuotojų bei finansų specialistų, siekiančių suvokti Lietuvos realijas ir išklausyti jų lėšų valdytojų samprotavimų.

„East Capital“ konferencija Vilniuje ypatinga vietos ir turinio požiūriu. Dviejų psichozių – pasaulio finansinės rinkos krizės baimės ir Baltijos šalių infliacijos baimės apsuptyje, užsienio finansiniams investuotojams traukiantis iš Lietuvos biržos ir kapitalo fondų Vilniuje investicinė kompanija organizavo paguodos terapijos ir optimizmo seansą.

Kas džiugina bei guodžia

Patį fondą džiugina bendras 10-ties metų pasiekimų rezultatas. Pradėjęs veiklą siautėjant Rusijos krizei 1997-8 metais per dešimtmetį fondas investuotojams uždirbo 1700 procentų pelno. Kompanijos vadovybė atkreipia dėmesį, kad paskutinių metu nedidelis nuosmukis iki 8 procentų bendrame kontekste visiškai negąsdina. Ypač fondą džiugina Rusijos esami ir būsimi pasiekimai. Putino/Medvedevo ekonomikos vizija skandinavams yra visiškai įtikinama ir patikima

Kokią Baltijos regiono viziją regi finansiniai vikingai?

Euras, kad ir kaip būtų nutolęs ir virtęs tuščiu garsu bei efemerija, anksčiau ar vėliau – bus. JAV krizė Lietuvai nebaisi, nes Lietuvos eksportas į JAV sudaro tik 4 procentus. Ūkio augimo lėtėjimo kreivė yra lygiagreti su Europos Sąjungos lėtėjimu ir toliau rodo 3 kartus spartesnį augimą nei ES. Didžiausią susirūpinimą kelianti infliacija turėtų pradėti mažėti šių metų viduryje. Pritaikius tradiciškai rekomenduojamą fiskalinės drausmės repertuarą: susiveržus (vartojimą, skolinimąsi) ir sugriežtinus (išlaidavimą) – ateityje augimas turėtų išlikti 6-7 procentai, o tai yra labai gerai ir, žinoma, tenkina investuotojus.

Kodėl ši infliacija turėtų mažėti?

Balsas.Lt pasinaudojo proga paklausti pranešėjo „East Capital“ patariamojo komiteto nario Bengt Dennis, kas teikia pagrindo manyti, kad dviženklė Lietuvos infliacija artimiausiu metu sumažės. Juk darbo kaina augo ir augs, o pasaulinis energijos, žaliavų bei maisto brangimas atsilieps ūkiui jau rudenį.

„Infliacijos mažėjimą rodo Europos Centrinio banko analizė, analitikų prognozės. Šiuo metu vyksta ir pasaulinė, ir Lietuvos ūkio augimo korekcija. Baltijos tigrai šiuo metu pasislėpę krūmuose, tačiau jie sugrįš“ – akademiškai sako Bengt Dennis.

Pinigai gali išplaukti

Rytoj investuotojai vyks lankyti Lietuvos įmonių – Kaune, Panevėžyje, Pasvalyje. Nepaisant demonstruojamo pasitikėjimo Baltijos šalimis ir optimizmo dėl ateities, šiandien Rusijos ekonomikos skaičiai „East Capital“ vadovams kelia nuoširdžią euforiją. Sausų skaičių lentelės bei grafikai rodo Baltijos šalių 2007 metų rezultatą + 1, o Rusijos +23 procentus. Ir be „gyvų“ forumo intonacijų aišku, kur laikyti pinigus.

Daugiau:

Baimė Nr.1 – Infliacija

Profesionaliems investuotojams: „East Capital“ fondas investuoja Baltijos ir Vidurio Europos rinkose

„East Capital” apie Lietuvos rinką

Investiciniai fondai: lietuviai nebijo rizikos

Vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 65,31 metai. Pensijinis amžius – 62,5 metai. Skirtumas: 2 metai ir 10 mėnesių.

Jei bus padidintas pensijinis amžius iki 65 metų, o gyvenimo trukmė nepailgės, situacija taps absurdiška. Duomenys apie gyvenimo trukmę skelbiami Statistikos departamento, o senatvės pensijinis amžius nustatytas įstatymo.

Skaičiai teisingi, tačiau meluoja. Jie neatspindi tikrosios padėties. Šiuos skaičius iškraipo didelis jaunesnio amžiaus vyrų mirtingumas. Demografiniai rodikliai rodo, kad vyrų Lietuvoje visose amžiaus grupėse yra mažiau, tačiau ir garbingo amžiaus sulaukusiųjų yra nemažai. Lietuvoje senatvės pensininkų vidutinis skaičius yra apie 590 tūkstančių, o vyrų tame tarpe apie 190 tūkst. – beveik trečdalis. Vyresnėse grupėse vyrų dalis mažėja dar sparčiau, taigi kalbos apie pensijinio amžiaus didinimą Lietuvoje yra tragikomiškos.

Tokiomis aplinkybėmis pensijinio amžiaus didinimo motyvai iš erkspertų lūpų ir vyriausybių tribūnų skamba šiurpiai: „Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams“. Jau atidirbus 40 darbo metų? Atidavus SoDrai 31+3% viso per tą laiką gauto atlyginimo?

Daugelis Europos valstybių 1980-1990 metais įteisino ankstyvo išėjimo į pensiją pasirinkimo galimybę sulaukus 60 metų. Dabar ienos sukasi į kitą pusę – pensijinis amžius 2012 metais pasieks 65 metus ir bus toliau didinamas iki 67 metų.

Europos visuomenė senėja. Dirbančiųjų virš 55 metų amžiaus Vokietijoje šiuo metu yra 40% ir ši dalis didės. Daugybė žmonių jaučiasi pajėgūs ir sulaukę 65 metų. Dalis jų norėtų dirbti toliau. Visuomeninės organizacijos taip pat kovoja prieš darbuotojų diskriminaciją pagal amžių, kuri atskiruose sektoriuose pasireiškia jau 45 metų sulaukusių darbuotojų atžvilgiu.

O Europos teismas Liuksemburge 2007 metų spalį patvirtino, kad privalomo išėjimo į pensiją laikas išliks 65 metų riba. Vyresnio amžiaus žmonės visgi ne geležiniai.