Apsičiupinėjimas
Apsižvalgykite ir apsičiupinėkite: kiek lietuviškų daiktų matote aplinkui? Labiau pažengę piliečiai mato du-tris, o labiau pasiturintys – nė vieno. Lietuviai jau seniai nieko negamina: nei vinuko, nei šaukštelio.
Lietuviai perka ir perparduoda iš rytų ir vakarų. Nieko lietuviško negaminti ir neturėti – tai novalietuvio politinė platforma, tiek biedno, tiek bagoto. Eurolyfueinijos vyriausybė stengiasi, kad kiekvienas per kvailumą atsiradęs vietinis gaminys ar iš to uždirbtas pinigas būtų konvertuotas į penkis kartus mažesnę sumą (euro/lito susiejimo įstatymas) – tuomi parceliuoja paskutinius ūkio ir ūkiškumo likučius.
Iš pirmo žvilgsnio rodosi, kad novalitovcams ir Eurolyfueinjos biurokratams pakeliui, tačiau neapsigaukite. Valdžia numatė, kad 2020 metais Lyfueinijoje neliks fabrikantų, buržujų, inciligentų, pencinykų, paauglių, studentų. Gražuolės ir darbo rankos išvyks, o čia liks pareigūnų rojus (schema: pirkti rusų dujas, jas presuoti ir parduoti trašų pavidalu Afrikai – lieka 15 proc. marža, iš kurios galima išlaikyti organus).
Tai kam tie kiti reikalingi su savo ūkiais ir verslumo dvasia?
P.s. Seno kirpimo lėtapėdžiai mokslininkai šią datą atideda iki 2050 m.
Like this:
This entry was posted on 2010/04/06 at 10:58 pm and is filed under Makroparanoja, Socialinė būtis, Valdžia . You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed You can leave a response, or trackback from your own site.