Grietinėlėje plaukianti Smetoniška žasis (II dalis)

Po to kai bus įgyvendintos sąlygos  minimos straipsnyje “Smetoniška žąsis (I dalis)”, įvestos obligacijos ir nekonvertuojamas auksinas, bei panaikintas savo pačių apmokestinimas, vienintelį prognozuojamą sektorių – valstybinį, tvarkyti taip:

1. Pastebėjus valdininką ar biudžetininką dėvint nelietuvišką aprangą ar batus, skirti 15 parų arešto.

2. Pastebėjus valdininką ar biudžetininką perkant ne Lietuvoje užaugintus maisto produktus, skirti 3 paras arešto.

3. Biudžetinėms įstaigoms  automobilius įsigyti ne naujesnius nei 10 metų amžiaus.

4. Kiekvienai biudžetininkų šeimai užtikrinti tarnybinį butą ir 3 vaikų auginimo bei išmokslinimo iki bakalauro išlaidų padengimą.

5.  50 % atlyginimo dydžio pensiją mokėti 5 metus, nuo 65 iki 70. Nuo 70 metų amžiaus visus biudžetinikus privalomai apgyvendinti senelių namuose su tinkama priežiūra ir išlaikymu. Senelių namams taikyti Birštono Karališkos rezidencijos modelį minus ekonominė dalis.

6. Vienoje teritorijoje veiks dvi ekonominės sistemos: biudžetinė – socialistinė ir privati – kapitalistinė. Kapitalistinės sistemos valdžia nereguliuos.

7. Lietuvos piliečio pasą išduoti tik biudžetininkams.

Apsičiupinėjimas

Apsižvalgykite ir apsičiupinėkite: kiek lietuviškų daiktų matote aplinkui? Labiau pažengę piliečiai mato du-tris, o labiau pasiturintys – nė vieno. Lietuviai jau seniai nieko negamina: nei vinuko, nei šaukštelio.

Lietuviai perka ir perparduoda iš rytų ir vakarų.  Nieko lietuviško negaminti ir neturėti – tai novalietuvio politinė platforma, tiek biedno, tiek bagoto.  Eurolyfueinijos vyriausybė stengiasi, kad kiekvienas per kvailumą atsiradęs vietinis gaminys ar iš to uždirbtas pinigas būtų konvertuotas į penkis kartus mažesnę  sumą (euro/lito susiejimo įstatymas) – tuomi parceliuoja paskutinius ūkio ir ūkiškumo likučius.

Iš pirmo žvilgsnio rodosi, kad novalitovcams ir Eurolyfueinjos biurokratams pakeliui, tačiau neapsigaukite. Valdžia numatė, kad 2020 metais Lyfueinijoje neliks fabrikantų, buržujų, inciligentų, pencinykų, paauglių, studentų. Gražuolės ir darbo rankos išvyks, o čia liks pareigūnų rojus (schema: pirkti rusų dujas, jas presuoti ir parduoti trašų pavidalu Afrikai – lieka 15 proc. marža, iš kurios galima išlaikyti organus).

Tai kam tie kiti reikalingi su savo ūkiais ir verslumo dvasia?

P.s. Seno kirpimo lėtapėdžiai mokslininkai šią datą atideda iki 2050 m.

Smetoniška žąsis (su grietinėlės padažu)

Valstybiniame sektoriuje galima smarkiai sutaupyti atlyginimų srityje nemažinant atlyginimų:
1. 2000 litų/mėn viršijančią atlyginimo dalį mokėti valstybės taupymo lakštais/10 metų trukmės obligacijomis. Įteisinti šių obligacijų antrinę rinką – pvz. asmens atsiskaitymams su kredito įstaigomis už paskolas ir pan.

Valstybiniame sektoriuje dirba per 400 tūkst. žmonių. Pasiūlymas aktualus maždaug 50 tūkst. žmonių.

Kokią atlyginimo dalį mokėti obligacijomis (10-30 year T bonds) galima nustatyti įstatymu pagal ekonomikos indeksus. Jei krizė krizesnė – tuomet didesnę.

Pamatę, kad obligacijos yra gėris, šiuo finanasiniu instrumentu pradėtų naudotis ir privatus sektorius.

2. Panaikinti valstybiniame sektoriuje dirbančių asmenų pajamų apmokestinimą. Kam apmokestinti tuos, kurie nieko negamina? Atlyginimai santykinai padidėtų, o valstybės įstaigų išlaidos sumažėtų.

Pinigai labiau reikalingi atsiskaityti su tais, kurie ką nors gamina.

Mokesčiai Švedijoje

Municipalinis pajamų mokestis yra 30 proc. (pajamoms iki 114 323 litų / 367 600 kronų). Pajamoms nuo 114 323 iki 163650 litų taikomas dar ir 20 proc. nacionalinis pajamų mokestis, viso 50 proc. Dar didesnėms pajamoms taikomas 55 proc. mokestis. Neapmokestinama dalis nuo 3200 iki 10300 Lt metinių pajamų, priklausomai nuo pajamų dydžio. (Kursas 10 kronų/3,11 Lt)

Socialinio draudimo mokestis dirbantiesiems sudaro 7 proc., o darbdaviai moka 31,42 proc. nuo bruto pajamų. Socialinis darbuotojo (apsi)draudimas apsiriboja pensijų draudimu. Sveikatos, ligos, senatvės, nedarbo, motinystės, tėvystės ir kitų nelaimingų įvykių draudimus padengia darbdavys.

Taigi 367600 kronų per metus uždirbantis samdomas švedas moka 37 proc. mokesčių, po 12600 kronų dedukcijos nuo pajamų ir kitų neapmokestinamų atskaitymų. Pragyvenimui lieka apie 223 650 kronų t.y. apie 69 555 litų.

Kas tiek uždirba? Vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje yra 320 400 kronų, viešąjame sektoriuje 286 800 kronų (89000 litų iki apmokestinimo).

Kur aš girdėjau kad “Švedijoje liabai liabai dideli mokesčiai, liabai liabai socialistinė šalis”? Turbūt pasigirdo.

1 litas lygu 1 euras

Ne vienas pastebėjo, kad maistas senosiose Europos Sąjungos šalyse kainuoja tiek pat eurais, kiek Lietuvoje litais. Tas pat galioja ir aprangai, avalynei, būsto kvadratinio metro kainai, komunalinėms išlaidoms. Dar pastabesni pastebėjo, kad ir eurais, ir litais skaičiuojant ES šalyse atskirais atvejais galima apsipirkti pigiau.

Svarbiausia, kad minimali darbo valandos kaina ES yra nuo 4,5 iki 7,5 euro, Lietuvoje – 4,85 lito už tą patį vienodo našumo darbą. Ką finansuojame už vieną eurą atiduodami 3,45 lito ponai komisarai?

Įdomu, kad didinant našumą Lietuvoje atlyginimo didėjimo rezultatas žymiai mažesnis nei ES.  Žmonių kalba tai reiškia, kad jei stengsies žymiai, pvz. 3 kartus labiau, darbdavys tikrai nemokės 3 kartus daugiau.  Vidutinio atlyginimo statistiką visiškai iškraipo atlyginimai, kuriuos darbdaviai moka sau.

Negana to, vakarų ekspertai rauko nosį, kad Lietuvos atlyginimų augimas atseit viršija našumo augimą. Manau, jie ciniškai meluoja ir veikia prieš Lietuvą Alpių papėdėse rožynus uostančių pensinkų naudai.

3,45 karto mokėti mažiau už tą patį darbą Lietuvoje – labai sunki sąlyga vejantis senųjų ES narių civilizacijos bei pragyvenimo lygį.

Abejose vis dar tvirtai stovinčios geležinės uždangos sienose yra suinteresuotų, kad toks pasivijimas neįvyktų niekada ir amžiams sustotume kaip pigios darbo jėgos, alaus (Carlsbergo) ir laisvų panų kraštas.

Prie tokių suintersuotų buvau ir aš (man patinka piguva), tačiau sulaukus tam tikro amžiaus norisi mažiau panų bei alaus ir daugiau – litų. Lygiai 3,45 kartų daugiau.

Varguoliai samdys asmeninius finansinius patarėjus

Gerasis “Jūsų tarpininkas” nudžiugino: Mokesčių sistemos reforma paskatins gyventojus pildyti namų buhalterijos knygas

Ištrauka: Pavyzdžiui, minimalų 800 litų atlyginimą gaunančiam darbuotojui dėl šios reformos NPD išaugs nuo 320 iki 470 litų. „Tai yra „į rankas“ dėl NPD taikymo jis dabar kiekvieną mėnesį gaus papildomus 70,5 lito, tuo tarpu taikant 320 litų NPD, kuris buvo iki 2009 metų, su naująja apmokestinimo sistema, toks žmogus papildomai būtų gavęs 48 litus pajamų“, – skaičiuoja O.Čičkauskaitė.

Ištrauka: Tačiau užteks gauti papildomų pajamų, pavyzdžiui, gavus premiją ar išnuomojus turtą, ir žmogui gali tekti grąžinti mokesčių inspekcijai jam permokėtus dešimtis ar net šimtus litų“, – sako O.Čičkauskaitė. Pasak banko ekspertės, prognozuotina, kad naujoji tvarka, ypač pirmaisiais jos taikymo metais, sukels nemažai chaoso, tačiau ji turės ir vieną privalumą. „Ekonominio sunkmečio metais vartotojams labai svarbu atsakingai elgtis su turimais finansais. Vienas pirmųjų namų buhalterijos žingsnių yra tiksli pajamų apskaita…

Taigi, varguoliai, aš ir įvairaus plauko institutai (soroso, karaliaus, kiyosaki ir tt, ir kk)  jūsų paslaugoms. Tarifas nuo 5 iki 500 eur/val.

LTSR – Lietuvių Tautos Sodros Respublika

Už 3, 5 LT per dieną gali apsidrausti bet kurioje gyvybės draudimo bendrovėje visoje ES galiojančiu sveikatos, ligos, medicinių išlaidų ir net kompensacijų už sužalojimus draudimu. 30 x 3, 5 Lt lygu 105 litai per mėnesį. Kam mokėti tūkstančius SODRAI? Sodrai nustatyta mokėti 28, 5+1+6+3, 4+10 ar pan. vienžo – apie 50 proc. (sveikatos, ligos, pensijos, papildomos pensijos, motinystės ir kt.) atlyginimo. Nieks nesugebės tokių pinigų prasirgti ir tiek pensijos gauti (vyrų vid. gyvenimo trukmė 65, 3 metai). Palaukit, ar Lietuva yra ES’e? Gal čia kokia LTSR – Lietuvių Tautos Sodros Respublika?

Norėčiau mokėti (už save ir už 2 nedirbančius) 315 Lt į privatų gyvybės draudimo fondą ir po 300 lt į kaupiamąjį pensijų fondą. Viso 615 Lt. Tokios yra realios kainos užtikrinti sveikatos apsaugą ir pensiją.

Mano norai – svajuko dramblionės.

Spekuliantų valstybė išsilaikytų ilgai

Spekuliantai seimūnai, spekuliantai ministrai, – mauroja į laiptinę parūkyti išėjęs ūsuotas kaimynas. – Kiek gali tokia valstybė išsilaikyti, Sverečiau?

- Spekuliantų valdžia valstybę galėtų išsilaikyti ilgai. Spekuliantas pigiau perka, brangiau parduoda. O mūsuose viskas jau išparduota, taigi nėra kuo spekuliuoti. Anokia čia spekuliacija šitaip išsiparduoti. Ne spekuliantai čia, greičiau, asiliukai, – gina valdžią visiems padarėliams vienodai pagarbus Sverečius.

Finansinis vikingų laivas plaukia pro šalį

2008-05-13 publikuota www.balsas.lt.

4,4 milijardų eurų valdantis Švedijos investicinis fondas „East Capital“ Vilniuje šiandien tęsia vakar pradėtą 3 dienų investuotojų konferenciją.

Investicinio fondo veiklos teritorija beveik sutampa su istorine vikingų interesų zona. Kartojasi prieš tūkstantį metų nueitas kelias. Investicinis fondas iš tiesų yra smulkesnių fondų kekė, paskirstyta teritoriniais segmentais: nuo Prahos iki Vladivostoko ir nuo Arkties iki Stambulo.

Pensiją vyrai begaus 3 mėnesius?

2008-02-24 Publikacija www.balsas.lt Sodrai atminti.

Vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 65,31 metai. Pensijinis amžius – 62,5 metai. Skirtumas: 2 metai ir 10 mėnesių.

Jei bus padidintas pensijinis amžius iki 65 metų, o gyvenimo trukmė nepailgės, situacija taps absurdiška.